stovėjimas

stovė́jimas sm. (1) 1. SD352, Sut, N, K, M, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ → stovėti 1: Rikiuotėje stovė́jimas DŽ. Stovėjimas ant vienos kojos LKGIII210. Ma[n] nuo tų stovė́jimų kojos venuotos Jrb. Kas tie per stovė́jimai gali būt: susistojusios i pleška Smln. Tik dabar ji pajunta, kaip nuo ilgo stovėjimo dreba keliai rš. Vienok stovė́jimas jo nužemintas ir žemėsp palenktas buvo DP315. ║ Stovė́jimo sutrikimas (distazija) MedŽ160. ║ Kas par stovė́jimai žmonių, kas par vargimas! (kai stovėdami laukia ko) Krš. ║ Sovėjimas po šautuvu (tokia nusikaltusių kareivių bausmė) rš. 2. → stovėti 3. ║ Išsitiesimas, įsitempimas, stovė́jimas (pvz., varpos) MedŽ183. 3. NdŽ → stovėti 4: Automobilių stovėjimo vieta PolŽ11. Mokestis nuog stovėjimo padvarijoj SD64. 4. → stovėti 5: Karvės ir avys labai greit išsidūko nuo žiemos stovėjimo J.Balt. 5. → stovėti 6. ║ Saulės stovėjimas rš. 6. → stovėti 7: Per ilgą stovė́jimą agurkai ima pūti Pv. Drabužis ir stovė́jimu susistovi (sudūlėja) Rmš. 7. Alk senovinių vestuvių papročių dalis – pirmasis vakaras po sutuoktuvių: Po šliūbo parvažiuoja, tai prasideda stovė́jimas LKT206(Ig). Stovė́jimą kelia svočios ir pulkaunykai Ig. Stovėjimas buvo pas merginą [per vestuves] Ss. 8. NdŽ pėdsakas, žymė, kur buvo stovėta. 9. → stovėti 19: Stovė́jimas už ką NdŽ. \ stovėjimas; atstovėjimas; įsistovėjimas; išstovėjimas; nustovėjimas; pastovėjimas; perstovėjimas; prastovėjimas; sustovėjimas; užstovėjimas